Aušinimo skysčio keitimas

Aušinimo skysčio keitimas pagal automobilį Vilniuje

AUŠINIMO SKYSČIO KEITIMAS – tai vienas iš  periodinio techninio automobilio aptarnavimo darbų. Automobilių gamintojai rekomenduoja aušinimo skystį sistemoje keisti kas dvejus metus.

Eksploatuojant variklius, kuriuose naudojami nekokybiški aušinimo skysčiai arba aušinimo skysčiai, kurių galiojimas pasibaigęs, dėl nuosėdų ant vidinių aušinimo sistemos paviršių susidarymo sutrinka temperatūrinis variklio darbo režimas. Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui sumažėja klampumas ir suprastėja alyvos plėvelės ant cilindro paviršiaus adsorbcinės savybės.

Aušinimo sistemos detalių tiekėjai, kad užtikrinti sistemos darbą ir garantinius įsipareigojimus keičiant vandens siurblius, termostatus reikalauja kartu pakeisti ir aušinimo skystį.

Aušinimo skysčio keitimo procedūra nėra sudėtinga – ją galima atlikti ir namų salygomis. Reikia žinoti, kad keičiant skystį, jei automobilyje nėra numatyta specialių išleidimo angų, paparastai numovus aušinimo žarną, dalis seno skysčio liks sistemoje. Nepamirškite kad aušinimo skystis yra nuodinga pavojinga medžiaga, todėl privalu ją utilizuoti ir priduoti į atliekų perdirbimo įmones, o neišpilti bet kur. Saugokime gamtą!

Keičiant aušinimo skystį reikia laikytis saugumo technikos reikalavimų.

Kuo antifrizas skiriasi nuo tosolo? Ar galima juos sumaišyti?

Žodis  tosolas  kilęs iš rusiškų žodžių „технология органического синтеза“, o šio pavadinimo autorius yra rusų mokslininkas В. Н. Кирьян – jis, kaip ir kiti (О. Н. Дымент, А. В. Борисов, В. А. Гончаров, Ю. В. Тихонов, Н. П. Маслова, Е. Б. Чижов), dalyvavo kuriant tosolą . Vėliau prie šio žodžio buvo pridėta raidė M, t. y. modernizuotas. Tosolas buvo suskurtas specialiai automobiliams „Žiguliai“, kad pakeistų pasenusį SSSR gamintą aušinimo skystį „ГОСТ 159“, nes pastarasis neatitiko tuometinių partnerių automobilizmo srityje – italų – reikalavimų. Šiuo metu  tosolas  Rytų rinkoje – plačiai naudojama sąvoka ir yra tapusi bendriniu pavadinimu. Žodžiu „antifrizas“ vadinama medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą, tačiau „antifrizu“ taip pat vadinamas ir paruoštas mišinys (aušalas), kurio užšalimo temperatūra žemesnė negu vandens. Iš esmės visų „antifrizų“ veikimas paremtas reiškiniu, kai vandenyje ištirpusios medžiagos mažina vandens užšalimo temperatūrą. Taigi sakyti, kad tosolas kenksmingas, būtų neteisinga. Lygiaitaip pat, kaip sakyti, kad visų rūšių antifrizas yra prastas.  Tosolą su antifrizu maišyti galima (išskyrus aušinimo skystį „G12“), bet reikėtų tiksliai žinoti šių produktų sudėtį.

Teko girdėti, kad antifrizas skirtas europietiškiems, o  tosolas  – rusiškiems automobiliams. Ar tai tiesa?

Geras aušinimo skystis būtinas visiems automobiliams, nesvarbu, ar jie europietiški, ar azijietiški, ar rusiški. Pavadinimas tosolas  nereiškia aušinimo skysčio kokybės. Nereikia pamiršti, kad po tosolo  etikete gali būti paslėpta nekokybiška prekė, nes pas mus lengviausia padirbti tokį produktą, kurio Lietuvoje niekas negamina. Padirbinėtojai savo produktą dažnai pavadina  tosolu  ir nurodo egzistuojančią Rusijos įmonę.

Kokia yra aušinimo skysčio (antifrizo, tosolo) sudėtis? Kas naudojama jam gaminti?

Antifrizas, kaip tosolas , gaminamas iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų. Priedų nuo korozijos gamybos technologija – sudėtingas procesas, tai komercinė paslaptis, todėl gamybos ypatumų gamintojai nelinkę atskleisti.

Kokias dar funkcijas, išskyrus aušinimo, variklyje atlieka aušinimo skystis?

Šiuolaikiniai aušinimo skysčiai apsaugo variklį nuo perkaitimo, korozijos, stabdo putojimą. Žiemos metu neužšąla.

Ką reiškia ant aušinimo skysčio taros užrašyti žymėjimai „G11“, „G12“, „G30“, „G40“ ir t. t.?

„G11“, „G12“  yra „Volkswagen“  specifikacijos, jos atspindi aušinimo skysčio tipą. Tokius užrašus galite rasti ant aušinimo skysčio bakelio. „G30“ ir „G40“ – tai tiesiog antifrizo pavadinimas, galimai nukopijuotas nuo vokiečių gamintojo „Basf“, pvz., aušinimo skystis „Glysantin G30“. Rinkoje yra gamintojų, kurie nesivargina sertifikuoti savo produktų ir tiesiog nurašo specifikacijas nuo naudojamų koncentratų etikečių. Tačiau tokie produktai neatitinka reikalavimų ir vartotojai klaidinami.

Kuo skiriasi įvairių spalvų aušinimo skysčiai ir kokios spalvos aušinimo skystį geriausia pasirinkti? Kodėl?

Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia – skirtingi gamintojai spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Skystį reikėtų rinktis vadovaujantis automobilio gamintojo instrukcija. Perkant koncentruotą antifrizą, jį būtinai praskieskite distiliuotu vandeniu, nes neskiestas žiemą gali sustingti, o sumaišytas su vandeniu vienodomis dalimis puikiai tarnaus ir esant –35 ºC temperatūrai.

Ar galima maišyti skirtingų spalvų aušinimo skysčius?

Skirtingų spalvų skysčių maišyti nepatartina. Taip pat nereikėtų maišyti skirtingų gamintojų nevienodų tipų aušinimo skysčių. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, nes skirtingi nuo korozijos saugantys inhibitoriai gali sudaryti naujus nereikalingus junginius arba suardyti jau esančius kompleksus.

Aušinimo sistemos remontas

Turite klausimų? Norite susiremontuoti aušinimo sistemą?