Vienas iš specifinių dyzelinių variklių problemų – neveikiančios pakaitinimo žvakės. Apie jų gedimus praneša aiškiai pastebimi simptomai, kuriuos užfiksavus greičiausiai teks važiuoti į servisą bent minimaliam remontui.
Pagrindinis dalykas, kurį gali padaryti bet kuris vairuotojas, tai įsiklausyti, kaip dirba variklis, o taip pat atkreipti dėmesį į sumažėjusią trauką ar padidėjusias degalų sąnaudas.
Laiku pastebėjus galimas problemas pavyks išvengti nemalonios situacijos, kuomet sustojus šalikelėje tenka kviesti techninę pagalbą. Įprastai variklio gedimus išduoda prietaisų skydelyje užsideganti lemputė, tačiau yra ir kitų ryškių simptomų.
- Sunkiai užsivedantis variklis
Sunkiai užsivedantis variklis – dažnai pasitaikantis ir aiškiai suprantamas ženklas, kad su pakaitinimo žvakėmis kažkas negerai. Tai itin akivaizdžiai pastebima šaltomis dienomis, kuomet pakaitinimo žvakėms veikiant nepakankamai efektyviai degimo kameroje nepasiekiama pakankamai aukšta temperatūrą ir variklis, apskritai, neužsiveda. Susidūrus su šia problema iš pradžių reikėtų patikrinti akumuliatorių, generatorių ir degalų tiekimo sistemą, o tuomet – pakaitinimo žvakes.
- Protarpiais neveikiantys cilindrai
Idant dyzelinis variklis veiktų tolygiai reikalingas aukštas suspaudimo laipsnis ir reikiamu laiku į degimo kamerą įpurškiamas tikslus degalų kiekis. Dėl itin aukšto slėgio dyzelino ir oro mišinys užsidega, o jei tvarkingai vyksta visuose cilindruose variklis dirba įprastu režimu. Visgi mišinys gali ir neužsidegti, o dažniausios to priežastys – prasta degalų kokybė, pernelyg mažas suspaudimo laipsnis arba degalų tiekimo sistemos gedimai.
Reikiama temperatūra pasiekiama veikiant pakaitinimo žvakėms ir suspaudimo takto metu kylant slėgiui. Oro ir dyzelino mišinys gali užsidegti tik tuomet, kai pasiekiama mažiausiai 232 laipsnių pagal Celsijų temperatūra. Jei pakaitinimo žvakės neveikia taip, kaip turėtų, reikiama temperatūra nebus pasiekta. Paspaudę akceleratorių tuomet nesulauksite įprastos traukos, o automobilis vangiai greitės.
- Netolygus darbas tuščia eiga
Jei viena ar daugiau pakaitinimo žvakių yra išdegusios, apsinešusios anglies junginiais arba pažeistos, variklį bus vis sunkiau užvesti esant žemai temperatūrai, o jei tai padaryti visgi pavyks, jo darbas tuščia eiga bus netolygus. Taip pat prieš pat užsivedant varikliui išmetimo sistema gali išspjauti kamuolį baltų dūmų. Jei visų pakaitinimo žvakių galiukai nudegę, vertėtų patikrinti įpurškimo sistemą.
- Padidėjusios degalų sąnaudos
Degalų sąnaudas lemia degimo temperatūra ir mišinio sudėtis, o kartais optimaliam variklio darbui įtakos turi ir pakaitinimo žvakių būklė. Žiemos sezonu į dyzeliną maišomi jo užšalimo temperatūrą sumažinantys specialūs priedai. Energetinis tokių degalų tankis gali būti mažesnis, o norint sudeginti visą mišinį reikalinga šiek tiek aukštesnė temperatūrą. Pastarąjį parametrą būtent ir pakoreguoja pakaitinimo žvakės.
Jei pakaitinimo žvakės neveikia ir reikiama temperatūra nėra pasiekiama, sumažės maksimali variklio išvystoma galia. Taip pat bandant išspausti įprastą trauką motoras bus apkraunamas daugiau, o vairuojant kasdien viso to rezultatas bus padidėjusios degalų sąnaudos.
Neįprastai didelės degalų sąnaudos gali būti geras papildomos indikatorius greta kitų aukščiau jau išvardintų simptomų. Užfiksavus bent vieną iš jų rekomenduojama ilgai nedelsiant kreiptis į specialistus, kurie galėtų profesionalai atlikti diagnostiką ir pašalinti gedimus. Galimai net ir pakeisti žvakes.
- Balti dūmai
Jei darbinio takto metu nepasiekiama pakankamai aukšta temperatūra gali pasirodyti balti dūmai. Tai yra iki galo nesudegęs dyzelino ir oro mišinys, kuriam sklindant pro išmetimo sistemą taip pat galima užuosti degalų kvapą. Dažniausiai baltus dūmus galima pastebėti esant žemai temperatūrai, kuomet užvestas variklis dar nėra spėjęs pasiekti darbinės temperatūros.
Balti dūmai užvedant variklį gali būti matomi sugedus pakaitinimo žvakėms arba jų valdymo blokui. Jų atsiradimą taip pat gali lemti ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, žemi alkūninio veleno sūkiai, pernelyg mažas suspaudimo laipsnis ir degalų tiekimo sistemos gedimai. Jei balti dūmai per išmetimo sistemą eina ir varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, gali tekti keisti purkštukus, reguliuoti degalų tiekimą ar pirkti naują degalų siurblį.
- Juodi dūmai
Juodi dūmai atsiranda degant pernelyg riebiam mišiniui, kuriame per daug degalų ir nepakankamas kiekis oro. Dyzelinių variklių degimo procesui įtakos gali turėti ne tik pernelyg didelis degalų kiekis ar sutrikęs oro padavimas, tačiau ir netinkamai veikiančios pakaitinimo žvakės. Tvarkingai veikiantis dyzelinis variklis esant nedidelei apkrovai neturi skleisti juodų dūmų, todėl juos pastebėjus reikėtų atkreipti dėmesį į galimus degalų tiekimo sistemos ar pakaitinimo žvakių gedimus.
Toptis autoservisas kviečia nedelsti ir laiku atlikti diagnostines patikras. Tik reguliari automobilio priežiūra padeda išvengti rimtų variklio remontų, važiuoklės remontų ir kitų neplanuotų gedimų.
