Karštomis vasaros dienomis automobilio salono temperatūra gali pakilti iki 40–50 °C, ypač jei transporto priemonė ilgą laiką stovi saulėje. Tokiose situacijose oro kondicionierius tampa ne tik komforto, bet ir saugumo dalimi – jis padeda palaikyti tinkamą temperatūrą salone ir mažina vairuotojo nuovargį.

Tačiau kondicionieriaus sistema nėra visiškai atspari gedimams. Kaip ir kitos automobilio sistemos, ji laikui bėgant dėvisi, gali prarasti sandarumą arba pradėti veikti ne taip efektyviai kaip anksčiau. Tuomet vairuotojai dažniausiai pastebi vieną iš kelių simptomų: kondicionierius pučia šiltą orą, veikia su pertrūkiais arba visai neįsijungia.

Svarbu suprasti, kad tokie sutrikimai gali turėti skirtingas priežastis. Kai kuriais atvejais problema būna paprasta – pavyzdžiui, sistemoje sumažėjęs šaldančios medžiagos kiekis. Tačiau kartais gedimas gali būti susijęs su kompresoriaus darbu, elektronikos sutrikimais ar kitais mechaniniais pažeidimais.

Norint tiksliai nustatyti problemos priežastį, autoservise atliekamas kondicionieriaus sistemos tikrinimas, kurio metu vertinamas slėgis, temperatūra ir sistemos sandarumas. 

Toliau aptarsime dažniausias priežastis, dėl kurių automobilio kondicionierius gali pradėti veikti netinkamai.

Dažniausios priežastys, kodėl neveikia kondicionierius

Kondicionieriaus sistemos veikimo sutrikimai dažniausiai atsiranda palaipsniui. Iš pradžių vairuotojai pastebi, kad salonas vėsta lėčiau, vėliau kondicionierius pradeda veikti silpniau, o galiausiai gali visai nustoti šaldyti.

Dažniausios problemos, su kuriomis susiduria vairuotojai, yra šios:

• sumažėjęs šaldančios medžiagos (freono) kiekis sistemoje;
• kondicionieriaus sistemos nesandarumas;
• kompresoriaus arba jo sankabos gedimai;
• užsikimšęs arba ilgą laiką nekeistas salono filtras;
• bakterijų ir drėgmės kaupimasis garintuve;
• elektros arba valdymo sistemos gedimai.

Kiekviena iš šių problemų gali pasireikšti skirtingais simptomais. Kartais kondicionierius vis dar veikia, tačiau jo efektyvumas sumažėja, o kitais atvejais sistema gali visai neįsijungti.

Toliau išsamiau aptarsime dažniausiai pasitaikančius kondicionieriaus veikimo sutrikimus ir jų priežastis.

Kondicionierius pučia šiltą orą – dažniausia problema

Vienas dažniausių simptomų, su kuriuo susiduria vairuotojai, yra situacija, kai įjungus kondicionierių iš ventiliacijos angų pučiamas ne pakankamai šaltas arba visai šiltas oras. Tokiu atveju sistema gali veikti, tačiau jos efektyvumas būna gerokai sumažėjęs.

Dažniausiai tokia problema atsiranda tuomet, kai kondicionieriaus sistemoje sumažėja šaldančios medžiagos – freono – kiekis. Kadangi ši medžiaga yra labai laki, laikui bėgant nedidelė jos dalis gali pasišalinti per sandarinimo vietas ar mikroskopinius sistemos nesandarumus. Dėl to mažėja ir visos sistemos aušinimo efektyvumas.

Kai freono kiekis sistemoje tampa per mažas, kompresorius vis dar gali veikti, tačiau šaldymo procesas vyksta gerokai silpniau. Vairuotojas tuomet pastebi, kad:

• salonas vėsta gerokai lėčiau nei anksčiau;
• kondicionierius dirba ilgiau, bet temperatūra išlieka aukšta;
• įjungus sistemą juntamas tik silpnas vėsinimo efektas.

Tokiais atvejais dažniausiai atliekamas kondicionieriaus pildymas, kurio metu sistema papildoma gamintojo numatytu šaldančios medžiagos kiekiu:

Vis dėlto prieš papildant sistemą visuomet atliekama diagnostika. Jei sistemoje yra nesandarumas, freonas gali greitai ištekėti ir problema pasikartos.

Kondicionierius visai neįsijungia

Kartais vairuotojai susiduria su situacija, kai kondicionierius apskritai neįsijungia. Įjungus klimato kontrolės sistemą ventiliatorius gali veikti, tačiau šaldymo procesas neprasideda.

Tokį sutrikimą gali lemti kelios priežastys.

Viena dažnesnių – kompresoriaus sankabos gedimas. Kompresoriaus sankaba yra atsakinga už tai, kad įjungus kondicionierių kompresorius pradėtų suktis kartu su varikliu. Jei ši detalė sugenda, kompresorius tiesiog neįsijungia ir šaldymo procesas nevyksta.

Kita galima priežastis – elektros sistemos sutrikimai. Kondicionieriaus veikimą kontroliuoja įvairūs jutikliai ir valdymo moduliai, todėl net ir nedidelis elektros gedimas gali sutrikdyti visos sistemos darbą.

Taip pat kai kuriuose automobiliuose kondicionierius gali automatiškai neįsijungti, jei sistemoje nustatomas per mažas šaldančios medžiagos slėgis. Tokia apsauga skirta tam, kad būtų išvengta kompresoriaus pažeidimo.

Silpnas oro srautas iš ventiliacijos

Kartais problema būna susijusi ne su pačia kondicionieriaus sistema, o su oro tiekimu į automobilio saloną. Tokiu atveju kondicionierius gali veikti, tačiau iš ventiliacijos angų pučiamas oro srautas būna labai silpnas.

Dažniausiai tokį sutrikimą sukelia užsikimšęs salono filtras. Šis filtras sulaiko dulkes, žiedadulkes ir kitas smulkias daleles, todėl laikui bėgant jis gali užsiteršti ir pradėti riboti oro srautą.

Jei filtras ilgą laiką nekeičiamas, gali atsirasti ir papildomų problemų – salone pradeda sklisti nemalonus kvapas, o ventiliacijos sistema dirba mažiau efektyviai.

Rečiau pasitaikanti priežastis – salono ventiliatoriaus gedimas. Ventiliatorius gali nustoti veikti dėl elektros sistemos problemų arba mechaninių pažeidimų.

Nemalonus kvapas iš ventiliacijos

Dar viena gana dažna problema – nemalonus kvapas, kuris atsiranda įjungus kondicionierių. Nors tokiais atvejais sistema vis dar gali veikti ir šaldyti orą, kvapas salone sukelia diskomfortą vairuotojui ir keleiviams.

Ši problema dažniausiai susijusi su bakterijų ir grybelių kaupimusi garintuve. Garintuvas yra kondicionieriaus sistemos dalis, kurioje nuolat kaupiasi drėgmė, todėl čia susidaro palanki terpė mikroorganizmams daugintis.

Laikui bėgant šie mikroorganizmai pradeda skleisti nemalonų kvapą, kuris per ventiliacijos sistemą patenka į automobilio saloną. Tokiais atvejais problema sprendžiama atliekant kondicionieriaus dezinfekciją, kurios metu sistema išvaloma ir pašalinamos bakterijos.
Reguliari kondicionieriaus dezinfekcija padeda palaikyti švaresnį orą salone ir sumažina nemalonių kvapų atsiradimo tikimybę.

Triukšmas įjungus kondicionierių

Kartais kondicionierius vis dar šaldo orą, tačiau įjungus sistemą pradeda girdėtis neįprasti garsai. Vairuotojai dažniausiai apibūdina juos kaip ūžimą, cypimą arba metalinį bildesį, kuris atsiranda būtent tada, kai įjungiamas kondicionierius.

Tokie garsai dažniausiai susiję su kompresoriaus arba jo sankabos darbu. Kompresorius yra vienas svarbiausių kondicionieriaus sistemos komponentų, todėl jo mechaniniai gedimai gali turėti įtakos visos sistemos veikimui.

Dažniausios triukšmo priežastys:

• susidėvėję kompresoriaus sankabos guoliai;
• netinkamai įtemptas arba susidėvėjęs pavaros diržas;
• kompresoriaus vidaus komponentų nusidėvėjimas;
• sistemoje esantys nešvarumai ar metalo dalelės.

Kartais triukšmas atsiranda ir tuomet, kai sistemoje yra per mažai šaldančios medžiagos. Tokiu atveju kompresorius gali pradėti dirbti netinkamu režimu, o tai ilgainiui gali sukelti rimtesnius gedimus.

Kodėl neveikia oro kondicionierius

Kartais apie ventiliacijos arba kondicionavimo sistemos problemas gali signalizuoti ir dažnai rasojantys automobilio langai. Jei automobilio salone kaupiasi per daug drėgmės, šiltas oras susiduria su šaltu stiklu ir ant jo paviršiaus susidaro kondensatas. Dėl to langai gali pradėti rasoti net ir važiuojant.

Tinkamai veikiantis kondicionierius padeda pašalinti drėgmę iš automobilio salono, nes veikdamas jis sausina orą. Todėl įjungus kondicionierių langai dažniausiai nustoja rasoti arba rasojimas sumažėja.

Jei kondicionierius neveikia arba veikia silpnai, drėgmė salone gali kauptis greičiau. Tokiu atveju langai gali rasoti dažniau, o drėgmės pojūtis automobilyje tampa labiau juntamas. Kartais problemą gali sukelti ir užsikimšęs salono filtras ar ventiliacijos sistemos sutrikimai.

Plačiau apie dažniausias rasojančių automobilio langų priežastis ir galimus sprendimus skaitykite straipsnyje: Kodėl rasoja automobilio langai ir kaip išspręsti šią problemą.

Kaip tiksliai nustatyti kondicionieriaus gedimą

Nors kai kurie kondicionieriaus veikimo sutrikimai gali atrodyti akivaizdūs, tikroji jų priežastis ne visada nustatoma vien pagal simptomus. Pavyzdžiui, silpnas vėsinimas gali būti susijęs tiek su freono trūkumu, tiek su ventiliatoriaus ar kompresoriaus problemomis.

Dėl šios priežasties autoservisuose atliekama išsami kondicionieriaus sistemos diagnostika. Tikrinimo metu specialistai matuoja slėgį aukšto ir žemo slėgio kontūruose, vertina sistemos temperatūrą bei tikrina galimus šaldančios medžiagos nuotėkius.

Tokie matavimai leidžia tiksliai nustatyti, ar problema susijusi su šaldančios medžiagos kiekiu, sistemos sandarumu ar mechaniniu komponentų nusidėvėjimu.Apie tai, kaip atliekamas toks patikrinimas autoservise, išsamiau rašome straipsnyje: Kas yra kondicionieriaus tikrinimas ir kaip jis atliekamas.

Kaip išvengti kondicionieriaus gedimų

Nors dalis kondicionieriaus sistemos gedimų atsiranda dėl natūralaus komponentų nusidėvėjimo, nemažos dalies problemų galima išvengti reguliariai prižiūrint sistemą.

Kad kondicionierius veiktų patikimai, rekomenduojama:

• periodiškai tikrinti šaldančios medžiagos kiekį sistemoje;
• reguliariai keisti salono filtrą;
• bent kartą per metus dezinfekuoti kondicionavimo sistemą;
• naudoti kondicionierių ne tik vasarą, bet ir žiemą.

Reguliarus sistemos naudojimas padeda užtikrinti, kad kompresorius ir kiti komponentai būtų tinkamai sutepti, o šaldančioji medžiaga cirkuliuotų visoje sistemoje.

Apie tai, kaip dažnai reikėtų tikrinti ir prižiūrėti kondicionieriaus sistemą, plačiau rašome straipsnyje: Ar kondicionieriaus sistemą reikia tikrinti ir užpildyti prieš kiekvieną sezoną.
Laiku atliekama priežiūra leidžia išvengti rimtesnių gedimų ir užtikrina, kad kondicionierius veiks efektyviai net ir karščiausiomis vasaros dienomis.