Automobilio oro kondicionierius daugeliui vairuotojų tampa svarbia komforto dalimi vos tik atšilus orams. Tačiau ši sistema nėra visiškai nereikalaujanti priežiūros – laikui bėgant jos efektyvumas gali mažėti, o tam tikri komponentai pradeda dėvėtis arba praranda sandarumą. Dėl šios priežasties kondicionieriaus sistema periodiškai tikrinama autoservise.

Kondicionieriaus tikrinimas – tai diagnostikos procesas, kurio metu vertinama visos klimato kontrolės sistemos būklė. Specialistai tikrina slėgį sistemoje, temperatūrą skirtinguose kontūruose, komponentų veikimą bei galimus šaltnešio nuotėkius. Tokia diagnostika leidžia tiksliai nustatyti, ar sistema veikia tinkamai, ar reikalingi papildomi darbai.

Praktikoje vairuotojai dažniausiai kreipiasi į servisą tuomet, kai pastebi pirmuosius sistemos veikimo pokyčius – pavyzdžiui, salonas vėsta lėčiau arba iš ventiliacijos angų pučiamas oras nėra pakankamai šaltas. Kartais apie padidėjusią drėgmę ar ventiliacijos sistemos problemas signalizuoja ir dažnai rasojantys automobilio langai. Apie šios problemos priežastis ir sprendimo būdus plačiau rašome straipsnyje Kodėl rasoja automobilio langai ir kaip išspręsti šią problemą.

Apie dažniausias problemas ir jų priežastis plačiau rašome straipsnyje Kodėl neveikia oro kondicionierius. 

Būtent todėl prieš atliekant bet kokius remonto darbus pirmiausia atliekamas kondicionieriaus sistemos tikrinimas.

Kada reikalingas kondicionieriaus tikrinimas

Automobilio kondicionieriaus diagnostika dažniausiai atliekama tuomet, kai sistema pradeda veikti ne taip efektyviai kaip anksčiau. Net ir nedideli veikimo pokyčiai gali rodyti, kad sistemoje sumažėjo šaldančios medžiagos kiekis, atsirado nesandarumas arba sutriko vieno iš komponentų darbas.

Dažniausi požymiai, rodantys, kad verta patikrinti kondicionavimo sistemą:

• kondicionierius pučia silpniau atvėsintą orą;
• automobilio salonas vėsta ilgiau nei įprastai;
• kondicionierius įsijungia su pertrūkiais;
• įjungus sistemą girdimi neįprasti garsai;
• padidėja variklio apkrova, tačiau vėsinimas išlieka silpnas.

Tokiais atvejais autoservise atliekama diagnostika leidžia nustatyti, ar problema susijusi su šaldančios medžiagos kiekiu, sistemos sandarumu ar atskirų komponentų gedimais.

Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad sistemoje sumažėjo šaltnešio kiekis, dažniausiai atliekamas kondicionieriaus pildymas, kurio metu sistema papildoma gamintojo numatytu freono kiekiu.Taip pat verta paminėti, kad kondicionieriaus diagnostika atliekama ne tik atsiradus problemoms. Profilaktinis patikrinimas padeda laiku pastebėti nedidelius sistemos pokyčius ir išvengti sudėtingesnių gedimų ateityje. Apie tai plačiau rašome straipsnyje: Ar kondicionieriaus sistemą reikia tikrinti ir užpildyti prieš kiekvieną sezoną.

Kaip autoservise atliekamas kondicionieriaus tikrinimas

kondensatoriaus, garintuvo, vamzdynų bei įvairių vožtuvų ir jutiklių. Kadangi visi šie elementai dirba kaip viena uždara sistema, net ir nedidelis vienos dalies sutrikimas gali turėti įtakos visos įrangos veikimui. Dėl šios priežasties diagnostika atliekama nuosekliai – nuo paprasčiausių patikrinimų iki išsamesnių matavimų.

Paprastai kondicionieriaus tikrinimas autoservise susideda iš kelių etapų.

Vizualinė sistemos patikra

Pirmiausia atliekama bendroji sistemos apžiūra. Specialistai įvertina kondicionavimo sistemos komponentų būklę ir ieško galimų mechaninių pažeidimų. Tikrinami:

• kondicionieriaus vamzdynai ir žarnos;
• jungtys bei sandarinimo vietos;
• kondensatorius (priekinis kondicionieriaus radiatorius);
• galimi alyvos ar šaltnešio nuotėkio pėdsakai.

Kartais jau šiame etape galima pastebėti aiškias problemos priežastis – pavyzdžiui, pažeistas vamzdis ar korozijos paveiktą radiatorių. Tokiais atvejais prieš atliekant tolimesnius matavimus būtina pašalinti mechaninius pažeidimus.

Diagnostika naudojant specialią įrangą

ei vizualinės patikros metu rimtų pažeidimų nenustatoma, atliekamas sistemos tikrinimas diagnostine įranga. Prie kondicionieriaus aptarnavimo stotelės prijungiamos specialios žarnos, kurios leidžia įvertinti sistemos būklę.

Tokios diagnostikos metu galima nustatyti:

• slėgį aukšto ir žemo slėgio kontūruose;
• šaldančios medžiagos kiekį sistemoje;
• galimus sistemos nesandarumus;
• kompresoriaus darbo efektyvumą.

Jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad sistemoje trūksta šaldančios medžiagos, sistema papildoma gamintojo numatytu kiekiu atliekant kondicionieriaus pildymą.

Sistemos veikimo įvertinimas

Po pirminių patikrinimų įvertinamas kondicionieriaus veikimas realiomis darbo sąlygomis. Įjungus sistemą tikrinama, kaip keičiasi slėgis kontūruose ir kokią temperatūrą pasiekia į saloną tiekiamas oras.

Būtent šie matavimai leidžia tiksliai nustatyti, ar kondicionierius dirba efektyviai, ar jo veikimas yra sutrikęs. Toliau aptarsime, kaip atliekamas temperatūros ir slėgio tikrinimas, kurie laikomi pagrindiniais kondicionieriaus diagnostikos etapais.

Temperatūros tikrinimas kondicionieriaus sistemoje

Vienas iš paprasčiausių ir tuo pačiu gana informatyvių diagnostikos metodų – temperatūros matavimas skirtingose kondicionieriaus sistemos vietose. Pagal tai, kaip keičiasi temperatūra skirtinguose sistemos kontūruose, galima gana tiksliai įvertinti, ar sistema veikia efektyviai.

Veikiančiame kondicionieriuje šaldančioji medžiaga nuolat cirkuliuoja uždaru kontūru. Kompresorius ją suspaudžia, kondensatoriuje ji atvėsta ir suskystėja, o garintuve išgaruoja bei sugeria šilumą iš automobilio salono oro. Būtent šio proceso metu ir susidaro skirtingos temperatūros įvairiose sistemos dalyse.

Gerai veikiančioje sistemoje dažniausiai stebimi tokie požymiai:

• kompresorius darbo metu būna karštas;
• aukšto slėgio vamzdis nuo kompresoriaus iki kondensatoriaus yra karštas;
• kondensatoriaus išėjime temperatūra pradeda mažėti;
• garintuvas salone tampa šaltas;
• žemo slėgio vamzdis, vedantis atgal į kompresorių, yra vėsus arba šaltas.

Jeigu diagnostikos metu nustatoma, kad temperatūrų skirtumai yra neįprasti – pavyzdžiui, vamzdžiai neįkaista arba garintuvas nepakankamai atvėsta – tai gali rodyti, kad sistemoje trūksta šaldančios medžiagos, yra užsikimšimas arba neveikia vienas iš komponentų.

Tokiais atvejais atliekami papildomi slėgio matavimai, kurie leidžia tiksliau nustatyti problemos priežastį.

Kondicionieriaus slėgio tikrinimas

Temperatūros matavimas leidžia įvertinti bendrą sistemos veikimą, tačiau tiksliausią informaciją apie kondicionieriaus būklę suteikia slėgio matavimas. Tai vienas svarbiausių diagnostikos etapų, kuris atliekamas naudojant specialius manometrus arba kondicionierių aptarnavimo stotelę.

Kondicionieriaus sistemoje veikia du pagrindiniai kontūrai:

• aukšto slėgio kontūras, kuriame šaldančioji medžiaga suspaudžiama kompresoriumi;
• žemo slėgio kontūras, kuriame šaltnešis garuoja ir sugeria šilumą iš salono oro.

Matavimų metu stebima, ar šių kontūrų slėgio reikšmės atitinka gamintojo numatytus parametrus. Jei slėgis yra per mažas arba per didelis, tai gali rodyti įvairias sistemos problemas – nuo šaldančios medžiagos trūkumo iki aušinimo sistemos gedimų.

Jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad sistemoje sumažėjo freono kiekis, atliekamas kondicionieriaus pildymas, kurio metu sistema papildoma reikiamu šaldančios medžiagos kiekiu.

Tačiau svarbu suprasti, kad slėgio matavimas taip pat padeda nustatyti ir sudėtingesnius gedimus – pavyzdžiui, užsikimšusį kondensatorių, netinkamai veikiantį ventiliatorių ar kompresoriaus darbo sutrikimus.

Kad diagnostikos rezultatai būtų tikslūs, slėgio tikrinimas atliekamas laikantis tam tikrų darbo sąlygų.

Slėgio matavimo sąlygos

Kad kondicionieriaus diagnostika būtų tiksli, slėgio matavimai atliekami laikantis tam tikrų darbo sąlygų. Net ir nedideli aplinkos ar automobilio darbo režimo skirtumai gali turėti įtakos gautiems rezultatams, todėl prieš atliekant matavimus būtina paruošti sistemą.

Paprastai diagnostika atliekama tada, kai:

• kondensatorius (priekinis kondicionieriaus radiatorius) yra švarus;
• aušinimo ventiliatorius veikia tinkamai;
• variklis yra pasiekęs darbinę temperatūrą;
• automobilio salono filtras nėra užsikimšęs;
• įjungta oro recirkuliacija;
• kondicionierius nustatytas į maksimalų šaldymo režimą;
• variklio apsukos palaikomos apie 1500–2000 rpm.

Tokios sąlygos leidžia tiksliai įvertinti sistemos darbą, nes kondicionierius veikia panašiai kaip realiomis vairavimo sąlygomis. Jei bent vienas iš šių veiksnių neatitinka reikalavimų, diagnostikos rezultatai gali būti netikslūs.

Kondicionieriaus slėgio rodmenys

Atliekant diagnostiką prie kondicionieriaus sistemos prijungiami manometrai, kurie parodo aukšto ir žemo slėgio kontūrų parametrus. Pagal šiuos duomenis galima įvertinti, ar sistema veikia efektyviai.Paprastai slėgio matavimai atliekami varikliui dirbant maždaug 2000 aps./min. režimu.

Aukštas slėgis (raudonas kontūras)	Žemas slėgis (mėlynas kontūras)
5	1,83-2,04
7,5	1,78-2,02
10	1,74-2,01
12,5	1,73-2
15	1,74-2,02
17,5	1,78-2,02
20	1,8-2,05

Šie rodikliai padeda specialistams įvertinti kondicionieriaus sistemos būklę. Jei slėgio reikšmės neatitinka normos, galima daryti tam tikras išvadas apie sistemos veikimą.

Pavyzdžiui:

• per mažas slėgis žemo slėgio kontūre dažnai rodo šaldančios medžiagos trūkumą;
• per didelis slėgis aukšto slėgio kontūre gali būti susijęs su kondensatoriaus aušinimo problemomis;
• nenormalus abiejų kontūrų slėgis gali signalizuoti apie kompresoriaus darbo sutrikimus.

Tokie nukrypimai dažniausiai tampa priežastimi atlikti papildomą diagnostiką arba papildyti sistemą šaldančia medžiaga.

Tiekiamo oro temperatūros matavimas

Be slėgio tikrinimo, autoservisuose taip pat vertinama ir oro temperatūra, kurią kondicionierius tiekia į automobilio saloną. Šis matavimas leidžia praktiškai įvertinti sistemos efektyvumą.

Temperatūra paprastai matuojama centrinėje ventiliacijos angoje, laikantis tam tikrų sąlygų:

• automobilis stovi pavėsyje;
• visi langai ir durys uždaryti;
• kondicionierius veikia maksimalia galia;
• variklio apsukos palaikomos apie 2000 rpm;
• matavimas atliekamas po kelių minučių sistemos veikimo.

Esant tinkamai veikiančiai sistemai, į saloną tiekiamo oro temperatūra turėtų atitikti maždaug tokius parametrus:

Išorės temperatūra	Tiekiamo oro temperatūra
15-30°C	3-6°C
35°C	3,5-6,5°C
40°C	5-8°C

Jeigu oro temperatūra yra gerokai aukštesnė nei šios reikšmės, tai gali reikšti, kad kondicionieriaus sistema veikia neefektyviai. Tokiu atveju atliekama išsamesnė diagnostika siekiant nustatyti tikslią problemos priežastį.

Kai kuriais atvejais sumažėjusį vėsinimo efektyvumą gali lemti ne tik techniniai gedimai, bet ir sistemoje susikaupusios bakterijos ar nešvarumai. Tokiu atveju gali būti atliekama kondicionierių dezinfekcija, kurios metu pašalinami kvapą ir mikroorganizmus sukeliantys teršalai.

Ką rodo kondicionieriaus diagnostikos rezultatai

Atlikus visus kondicionieriaus sistemos patikrinimus – temperatūros matavimus, slėgio tikrinimą ir komponentų apžiūrą – specialistai gali gana tiksliai įvertinti visos sistemos būklę. Diagnostikos metu gauti duomenys leidžia nustatyti, ar kondicionierius veikia efektyviai, ar reikalingi papildomi aptarnavimo arba remonto darbai.

Dažniausiai diagnostikos metu nustatomos šios situacijos:

• sumažėjęs šaldančios medžiagos kiekis sistemoje;
• sistemos nesandarumas, dėl kurio freonas palaipsniui išteka;
• kondensatoriaus arba ventiliatoriaus veikimo sutrikimai;
• kompresoriaus darbo problemos;
• užsikimšę arba nešvarūs sistemos komponentai.

Jeigu nustatoma, kad sistemoje trūksta šaldančios medžiagos, dažniausiai atliekamas kondicionieriaus papildymas freonu. Tuo pačiu patikrinamas ir sistemos sandarumas, kad problema nepasikartotų po kurio laiko.

Kartais diagnostikos metu nustatoma ir kita dažna problema – iš ventiliacijos sklindantis nemalonus kvapas. Tai dažniausiai susiję su bakterijų ar grybelių susidarymu garintuve. Tokiais atvejais atliekama kondicionieriaus dezinfekcija, kurios metu sistema išvaloma ir pašalinami mikroorganizmai.

Kodėl svarbu reguliariai tikrinti kondicionieriaus sistemą

Automobilio kondicionierius yra sudėtinga sistema, kuri nuolat dirba esant aukštam slėgiui ir temperatūros svyravimams. Dėl šios priežasties laikui bėgant gali atsirasti nedideli sistemos nesandarumai, sumažėti šaldančios medžiagos kiekis arba pradėti dėvėtis atskiri komponentai.

Reguliarus kondicionieriaus tikrinimas leidžia:

• laiku pastebėti nedidelius sistemos veikimo pokyčius;
• išvengti brangesnių remonto darbų ateityje;
• užtikrinti efektyvų salono vėsinimą karštuoju metų laiku;
• palaikyti tinkamą oro kokybę automobilio salone.

Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja periodiškai atlikti kondicionieriaus sistemos patikrą net ir tuomet, kai akivaizdžių problemų nepastebima. Apie tai, kaip dažnai reikėtų tikrinti ir prižiūrėti automobilio kondicionierių, plačiau rašome straipsnyje: Ar kondicionieriaus sistemą reikia tikrinti ir užpildyti prieš kiekvieną sezoną. Laiku atlikta diagnostika leidžia užtikrinti, kad kondicionieriaus sistema veiks patikimai ir efektyviai visą šiltąjį sezoną.