Stovėjimo stabdį liaudyje dar vadinamą rankiniu stabdžiu vairuotojai neretai prisimena tik tuomet, kai reikia ruoštis techninei apžiūrai. Tai yra neatsiejama stabdžių sistemos dalis, užtikrinanti, kad nelygioje vietoje pastatytas automobilis nepajudės iš vietos ir nesukels incidento tuo metu, kai savininko nėra šalia. Stovėjimo stabdys taip pat gali palengvinti pajudėjimą iš vietos įkalnėje, o tai itin naudinga vežant sunkų krovinį. Tiesa, stabdžių detalės dėvisi, todėl ir šiuo atveju reikalinga reguliari priežiūra.
Ilgus metus automobilių konstrukcijoje buvo naudojamas standartinės konfigūracijos stovėjimo stabdys, kuris buvo aktyvuojamas tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių šalia pavarų perjungimo svirties esančia rankena. Ją traukiant užspaudžiami galinių ratų stabdžių diskai.
Ilgainiui įprastą trosu aktyvuojamą stovėjimo stabdį šiuolaikiniuose automobiliuose pakeitė elektroninis analogas. Vairuotojams juo naudotis tapo dar paprasčiau – norint įjungti stovėjimo stabdį tereikia paspausti centrinėje konsolėje įrengtą mygtuką. Pats veikimo principas nepasikeitė – kaip ir anksčiau blokuojami galinių stabdžių diskai, tačiau tai atliekama kiek kitokiu principu.
Paprastesniuose naujuose automobiliuose iki šiol naudojamas elektromechaninis stovėjimo stabdžio aktyvavimas. Naudojant tokią įranga taip pat tereikia paspausti mygtuką, kuris aktyvuoja trosą traukiantį nedidelį elektros varikliuką. Taip pat vis dažniau naudojamas pažangesnis valdymo būdas atsisakant bet kokių trosų. Tuomet elektros varikliai montuojami pačiose stabdžių apkabose. Perdavus signalą jie aktyvuojami ir tokiu būdu prispaudžia trinkeles prie diskų.
Dažniausiai pasitaikantys stovėjimo stabdžio gedimai
Stovėjimo stabdį dažniausiai linkę pamiršti patogiai lygiose vietose savo automobilius statantys vairuotojai. Tuomet ir nutinka taip, kad per techninę apžiūrą paaiškėja, kad stovėjimo stabdis „nebelaiko“. Paprastai tariant, tai reiškia, kad jį aktyvavus pasiekiama stabdymo jėga nebeatitinka minimalių reikalavimų. Norint išvengti tokių nemalonumų, visada pravartu artėjant techninės apžiūros termino pabaigai, atlikti automobilio paruošimą techninei apžiūrai.
Dažniausiai stovėjimo stabdžio gedimai yra susiję su trosų arba trinkelių pažeidimais. Abi šios problemos gali pasireikšti labai panašiais simptomais – stovėjimo stabdis užstringa. Nutrūkęs stabdžių trosas yra mažiausiai problemų keliantis gedimas, kurio pašalinimas nėra labai brangus – pakanka įsigyti naują trosą ir jį pakeisti.
Tačiau gali nutikti taip, kad trosas ir susijusi įranga yra tvarkinga, tačiau neužtikrinama pakankamai didelė prispaudimo jėga. Tai gali lemti sudilusios stabdžių kaladėlės, kurias keičiant teks nuimti galinius ratus ir ardyti stabdžių apkabas. Tai padaryti patiems bus sudėtinga, todėl stabdžių kaladėlių keitimą geriau patikėti profesionalams.
Dar būna ir taip, kad stovėjimo stabdys veikia, visos detalės tvarkingos, tačiau trosas – pernelyg laisvas. Tokiu atveju reikia reguliuoti rankinio stabdžio mechanizmą, o visą procedūrą su nedideliu pasiruošimu gali savarankiškai atlikti garaže. Dažnai šią problemą pavyksta išspręsti pakoregavus troso priveržimą.
Naujos kartos stovėjimo stabdžių gedimai taip pat gali būti susiję su elektronika. Dažniausiai net ir elektroninėse sistemose numatytas mechaninis stovėjimo stabdžio atleidimas avariniams atvejams, o jei tai nepadeda greičiausiai teks kreiptis į specialistus.
Gedimus išduodantys simptomai
Stovėjimo stabdys neišlaiko automobilio vietoje
Vienas iš aiškiausiai pastebimų signalų įspėjančių apie stovėjimo stabdžio gedimą yra juntamas automobilio judėjimas pastačius automobilį nelygioje vietoje. Taip gali nutikti tiek dėl detalių nusidėvėjimo, tiek dėl stovėjimo stabdį valdančios elektronikos klaidos. Jei įrengta mechaninė sistema, vairuotojas taip pat gali pajusti dėl troso išsitampymo atsirandantį laisvumą.
Užsideganti stovėjimo stabdžio lemputė
Tai greičiausiai pastebimas apie galimus stovėjimo stabdžio gedimus pranešantis signalas. Lemputė gali nuolatos degti arba mirksėti. Tokiais atvejais indikatorius neretai užsidega ir tuomet, kai stovėjimo stabdis netgi nėra naudojamas.
Kiekvienas aktyvavimas taip pat gali sukelti vis naują pranešimą apie galima stabdžių sistemos gedimą. Visgi reikia turėti omenyje, kad ne visi indikatorių signalai pasitvirtina, todėl jei kyla abejonių, prieš imantis stabdžių remonto galima kreiptis į diagnostikos specialistus.
Lėtesnis nei įprastai įsibėgėjimas
Jei automobilis sunkiai įsibėgėja, tai taip pat gali būti signalas pranešantis apie galima stovėjimo stabdžio gedimą. Šiuo atveju stovėjimo stabdis lieka pastoviai bent iš dalies įjungtas, o papildomas kaladėlių prispaudimas ir sukelia nereikalingą trintį. Tuo atveju, jei neįsižiebia apie tai pranešanti stabdžių sistemos lemputė, verta patikrinti abiejų galinių ratų sukimosi laisvumą.
Daugiau apie tai, kaip dažnai reikėtų keisti stabdžių kaladėles skaitykite čia.
Kaip galima išvengti stovėjimo stabdžio gedimų?
Vairuotojai neretai vengia naudotis stovėjimo stabdžio bijodami, kad jis gali prišalti ar dėl kitokių priežasčių įstrigti, o tuomet automobilis nepajudės iš vietos. Specialistai atkreipia dėmesį, kad viskas yra atvirkščiai ir jei transporto priemone važinėjama kasdien, o stabdžių sistema – tvarkinga, rankinį stabdį reikėtų aktyvuoti kiekvieną kartą pastačius automobilį. Tiesa, ar stabdžių sistema tvarkinga galima žinoti atpažystant stabdžių sistemos gedimų simptomus, apie kuriuos galite paskaityti čia.
Būtent vengiant naudoti stovėjimo stabdį padidėja papildomų gedimų rizika, kadangi svarbias stabdžių sistemos dalis ima veikti korozija, labiau kaupiasi drėgmė ir dulkės. Gali nutikti ir taip, kad po ilgos pertraukos stovėjimo stabdžio gali labai prireikti, o lemiamu momentu jis neveiks taip, kaip veiktų, jei būtų tvarkingas.
Siekiant sumažinti stovėjimo stabdžio gedimų riziką prieš pajudant iš vietos reikėtų 100 proc. įsitikinti, kad jis yra išjungtas. Tai ne taip aktualu vairuojant automobilį, kuriame įrengtas elektrinis stovėjimo stabdis, kadangi vairuotojui apie tai bus pranešama prietaisų skydelyje, o ir pajudėti iš vietos dažniausiai nepavyks. Kita vertus, neretai senesniuose modeliuose, viskas aktyvuojama mechaniškai, todėl net per du dantis pakelta stovėjimo stabdžio svirtis gali aktyvuoti dalinį trinkelių prispaudimą ir sukelti papildomą dilimą.
Na, ir galiausiai, jei tai nėra mėgėjiškiems automobilių sporto renginiam skirtas automobilis, reikėtų vengti stovėjimo stabdžio aktyvavimo dar nesustojus. Greta perteklinio detalių dėvėjimosi mažiau patirties turinčiam vairuotojui ant slidžios dangos toks įgūdžių demonstravimas gali baigtis nekontroliuojamu slydimu ir brangiu eismo įvykiu.